Kai gyvenau Oisterwijke, rytai buvo greiti. Kava termose, telefonas rankoje, iškart planai dienai. Atrodė normalu. Kol vieną rytą, jau Lietuvoje, pabudau ir tiesiog sėdėjau lovoje kelias minutes nieko nedarydama. Ir pajutau, kad kažkas pasikeitė viduje.
Nuo tada pradėjau eksperimentuoti. Ne su griežtomis taisyklėmis, o su paprastu klausimu: o kas, jeigu rytas prasidėtų šiek tiek lėčiau?
Pirmieji bandymai
Pirmą savaitę tiesiog atidėdavau telefoną į kitą kambarį. Pabusdavau, atmerkdavau akis ir kelias minutes gulėdavau tyliai. Stebėdavau, kaip šviesa keičiasi ant lubų. Klausydavausi paukščių už lango. Tai buvo keista iš pradžių – jausmas, kad „švaistau laiką“. Bet po kelių dienų pastebėjau, kad diena prasideda kitaip. Ne tokia skubi.
Tada pridėjau dar vieną dalyką: pirmas gurkšnis vandens prie lango. Ne kava iškart. Tiesiog stiklinė vandens ir stovėjimas prie lango. Kartais 3 minutes, kartais 10. Priklausė nuo to, kaip jaučiuosi.
Kaip atrodo mano rytas dabar
Dabar rytas atrodo maždaug taip: pabundu natūraliai (be žadintuvo, jei tik galiu). Kelias minutes guliu ir stebiu šviesą. Tada einu prie lango, išgeriu vandens. Kartais darau kelis tempimo judesius – rankas aukštyn, pasilenkimus. Tada užplikau kavą ar arbatą.
Kol gėrimas ruošiasi, stoviu prie lango arba sėdžiu sode (jei šilta). Nieko neplanuoju. Tiesiog stebiu. Medžius, paukščius, kaip keičiasi dangus. Tai tampa savotišku inkaru – pradžia, kuri priklauso tik man.
Telefoną imu tik po to, kai išgeriu pirmą puodelį. Ir net tada – ne iškart į socialinius tinklus ar paštą. Pirmiausia – savo užrašai arba tiesiog tylus sėdėjimas.
Ką pastebėjau per metus
Pastebėjau, kad dienos, kai pradedu lėtai, būna ramesnės. Ne todėl, kad viskas pavyksta. O todėl, kad aš pati esu ramesnė. Mažiau reaguoju į smulkmenas. Daugiau pastebiu tai, kas vyksta aplink.
Taip pat pastebėjau, kad kai rytas priklauso man, o ne iškart darbui ar planams, aš labiau „esu“ savo gyvenime. Ne tik „darančioji“, bet ir „stebinčioji“. Ir tai keičia visą dienos pojūtį.
Žinoma, ne visada pavyksta. Yra dienų, kai reikia skubėti, kai žadintuvas skamba anksti, kai iškart tenka spręsti problemas. Ir tai normalu. Svarbu ne idealumas, o bendra kryptis – kad rytas dažniau būtų mano, o ne kažkieno kito.
Jei nori pabandyti
Siūlau pradėti nuo vieno mažo dalyko. Pavyzdžiui, pirmas gurkšnis vandens prie lango. Arba 3 minutes tylos po pabudimo. Nieko daugiau. Pamatysi, ar tai keičia tavo pojūtį dienos pradžioje.
Svarbiausia – kad tai būtų tavo ritualas, o ne kažkieno kito „teisingas“ rytas. Kiekvienas turi savo ritmą. Mano – tylus ir lėtas. Ir jis man tinka.