Sveiki atvykę į mano asmeninį kampelį Lietuvoje. Čia fiksuoju tai, kas lieka, kai sustoji: rytmečio šviesą, lėtą maisto gaminimą, pasivaikščiojimus be tikslo ir mažas kasdienio džiaugsmo akimirkas.
Aš atvykau iš Oisterwijko (Nyderlandai). Lietuva mane išmokė gyventi lėčiau. Šis dienoraštis – mano būdas tai prisiminti.
Kiekviena istorija – tai mano asmeninis stebėjimas. Nėra patarimų. Yra tik tai, ką pastebėjau gyvendama čia.
Kaip aš pradėjau savo dienas be iškart prie kompiuterio. Paprasti rytmečio žingsniai, kurie padeda man jaustis labiau esančiai savo gyvenime.
Skaityti →Kai nustojau skubėti virtuvėje. Kaip keičiasi skonis ir pojūtis, kai ingredientus liesi lėčiau ir su daugiau dėmesio.
Skaityti →Miško takai, pievos ir keliai, kuriais einu be konkretaus tikslo. Kodėl kartais svarbiausia – tiesiog eiti.
Skaityti →Kaip aš grąžinu dėmesį atgal į rankas ir aplinką. Maži ritualai, kurie padeda man nepasimesti ekranuose visą dieną.
Skaityti →Kasdienės smulkmenos, kurios mane džiugina: ryto kava prie lango, šviežia duona turguje, vakarinė šviesa sode.
Skaityti →Prieš keletą metų gyvenau Oisterwijke – gražiame Nyderlandų miestelyje. Ten buvo patogu, tvarkinga, ramu. Bet kažko trūko. Kai atvykau į Lietuvą, pirmiausia pajutau erdvę. Erdvę tarp minčių, tarp veiksmų, tarp žodžių.
Šis kampelis gimė iš noro tą erdvę išsaugoti. Ne dideliais manifestais, o mažomis pastabomis. Apie tai, kaip atrodo rytas, kai neskubi. Kaip skamba miškas, kai eini be tikslo. Kaip keičiasi maisto skonis, kai jį gamini lėtai.
Jei skaitai šias eilutes – galbūt ir tu ieškai būdo gyventi šiek tiek lėčiau. Jei nori pasidalinti savo istorija ar tiesiog parašyti – visada lauksiu kontaktų puslapyje.